Trumpas aprašymas:
Meilę kiekvienas supranta savaip. Vieniems meilė suteikia džiaugsmo, gerų emocijų, pakelia virš kasdienybės, na, o kiti meilę supranta kaip jausmą, kuris sukelia tik kančią ir agoniją. Būtent šioje kalboje yra aptariama ar meilė gali pasiekti „aukso viduriuką“ – suteikti ir kančią, ir stiprybę. Remiamasi žymiausiais to meto autoriais, kurių kūriniuose atsispindi ryškus toks meilės vaizdavimas, leidžiantis daryti argumentuotas ir svarias, pagrįstas išvadas, kodėl meilė tokia vis dėlto gali būti.
Ilgas aprašymas:
Meilė – tai ypatingas jausmas. Dažnai vieniems meilės jausmas asocijuojasi su džiaugsmu ir laime, kitiems meilės jausmas – tai išgyvenimai ir kančios. Iš to galima matyti, kad meilė gali būti siejama tiek su kančiomis, tiek su stiprybės patyrimu. Kai meilę suvokiame kaip kančią, meilei atstovauja negatyvios patirtys. Tokiais atvejais meilė gniuždo žmonių sielas, suteikia nelaimingus meilės patyrimus, kurie susiję su mylimų žmonių praradimais, išdavystėmis, melagystėmis ir kt. Tačiau, kai meilę suvokiame, kaip stiprybę, meilei atstovauja teigiamos patirtys. Tai būna džiaugsmingi gyvenimo momentai, kuriuose meilė suteikia galimybę būti laimingu, patirti pilnavertiškumą, harmoniją. Vis tik, neretai šie suvokimai meilės atžvilgiu, t.y. tiek kančia, tiek stiprybė seka viena kitą. Turima omenyje, kad neretai meilės patyrimų atžvilgiu, po kančios visada atrandama stiprybė arba po stiprybės gali ateiti kančios momentas. Visa tai yra labai natūralu ir meilei būdinga, ypač šiais laikais. Tad šiame kalbėjime yra analizuojamas faktas, kad meilė gali būti tiek kančia, tiek stiprybė. Šiam faktui analizuoti renkamasi remtis įvairiais lietuvių literatūros kūriniais.
Daugiau informacijos...