Trumpas aprašymas:
XX a. lietuvių literatūroje apstu įvairiausių temų, tačiau viena spalvingiausių temų yra meilės tema. Tad šiame kalbėjimo pavyzdyje – ji pagrindinis objektas ir juo remiantis, analizuojant XX a. lietuvių literatūros kūrinius, pateikiama, kaip meilės temą plėtojant juose, atsiskleidžia meilės jausmas, koks jo konceptas ir charakteristika.
Ilgas aprašymas:
Sunku pasakyti, kada žmonės pradėjo suvokti, kad jausdami ypatingą pakilumą ar net kančią dėl kito žmogaus arba dėl kokio nors svarbaus reiškinio, jaučia meilę. Taigi nesvarbu ar žmonės tai suvokė, labai tikėtina, kad meilę arba meilei būdingus reiškinius žmonės jautė jau nuo pačių seniausių laikų. Būtent toks meilės jausmo senumas, suteikia meilės jausmui brandos. Tačiau ir net per tiek amžių apie meilės jausmą vyrauja pačių įvairiausių nuomonių. Net ir pats meilės reiškinys bėgant laikui smarkiai kito, kadangi meilės rūšys, suvokimas, taip pat sykiu keitėsi su kartomis ir įvairiausiomis tendencijomis. Pavyzdžiui, šiandien meile būdingas lengvabūdiškumas, vengimas įsipareigoti, naujovių troškimas. Tačiau, įdomu, kaip, vis tik, meilė reiškėsi anksčiau – šiuo atveju – XX a.. Mąstyti ir teigti hipotezes apie pastarojo amžiaus meilės reiškinius, neužtenka. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, apie meilę ir jos reiškinius, kalbama remiantis lietuvių literatūros kūriniais. Taip kalbėjimo pavyzdyje nurodoma, kaip meilės temą rašytojai plėtojo XX a. lietuvių literatūroje, sykiu aptariant, kokia meilės samprata bei tendencijos tada vyravo.
Daugiau informacijos...