Ar kova už gėrį beprasmė?

Krikščioniškos vertybės Biblijoje ir literatūroje.

Šeimos santykiai literatūroje.

Kas lemia žmogaus moralinį susinaikinimą?

Kuo gali didžiuotis Lietuva?

Ką reiškia gyventi ne tik dėl savęs, bet ir dėl kitų?

Kodėl svarbu ginti savo tiesą?

Beatričės paveikslas. Dantė „Dieviškoji komedija“.

Garbės ir šlovės samprata herojiniuose epuose ir šiandien.

Tradicinės vertybės ir elgesio normos XXa. literatūroje.

Jaunosios ir senosios kartos santykiai.

Mitų herojai ir jų žygių prasmė.

Tėvų ir vaikų santykiai Antikos (Graikų) mitologijoje.

Valdovo asmenybės drama: pasirinkimas tarp asmeninės laimės ir valstybės.

Kokias šiuolaikiniam žmogui aktualias problemas sukelia Antikos mitai?

Tėvų ir vaikų santykiai literatūroje.

Laisvės samprata literatūroje.

Išmintis – tarp žemės gėrių didžiausia dovana.

Kas nutinka, kai pažeidžiamas saiko principas?

Kas žmogų daro didį?

Tragiška meilės istorija literatūroje.

Gėrio ir blogio atvaizdai antikos literatūroje.

Jautrus žmogus – juokinga ar gražu?

Senųjų lietuvininkų pasaulis.

Jėga ir bandymas jai pasipriešinti V.Goldingio romane „Musių valdovas“.

Biblinio pasakojimo savitumas: teksto daugiaprasmiškumas.

Kūrinio „Tarp pilkų debesų“ ekranizacija. Panašumai ir skirtumai.

Maištas prieš tradiciją literatūroje.

Kreontas ir Haimonas: dramatiškas tėvo ir sūnaus konfliktas

Garbės ir šlovės samprata graikų literatūroje.

Laisvo žmogaus laikysena.

Sofoklio Antigonės paveikslas.

Kodėl verta skaityti graikų mitus?

Mindaugo, kaip žmogaus, dramatizmas Justino Marcinkevičiaus dramoje ,,Mindaugas“.

Knygos veikėjai, man palikę didžiausią įspūdį. Argumentuoti skaitytais kūriniais.

Just. Marcinkevičius „Mindaugo“ istorinis kontekstas, tema ir problemos.

Kodėl klasikinė literatūra nesensta?

Valstybės kūrimo keliai: kalaviju ar pasitikėjimu?

Kodėl knygos nesensta?

Meilė ir pareiga pagal Sofoklio „Antigonę“ ir pasirinktą šiuolaikinės literatūros kūrinį.

Kas žmogų daro žmogumi? Remiantis V. Goldingo „Musių valdovas“.

J. Ešer. „Trylika priežasčių kodėl“. Hanos ir Džesikos istorija.

Sąlygiškumas moderniame kūrinyje pagal K. Ostrausko pjesę „Jūratė ir Kastytis“

Išminties ir meilės tema žmogaus dvasinei brandai.

Senojo ir Naujojo Testamento gyvenimo išmintis ir etinės nuostatos.

Beatričės paveikslas J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Išminties ir meilės prasmė Sofoklio dramoje „Antigonė“.

Odisėjo paveikslas graikų epe. Ar priimtinas toks žmogus kaip lyderis šiandien?

Kalbėjimas apie graikų mitų vertybes. Graikų mitų vertybės.

Kodėl svarbu būti morališkai stipriam? Kalbėjimas apie moralinę stiprybę.

Garbės ir šlovės samprata herojiniuose epuose ir šiuolaikinėje poezijoje. – 2 variantas

Žaidimas kultūros ženklais K. Ostrausko kūryboje.

Vaikystė be meilės V. Juknaitės kūrinyje „Išsiduosiu balsu“.

Garbės samprata Homero poemoje „Odisėja“. Kalbėjimas apie garbės sampratą. Kalbėjimas apie garbę.

Koks pasirinkimas yra teisingas? Kalbėjimas apie teisingą pasirinkimą.

K. Ostrausko pjesės „Jūratė ir Kastytis“ ir I. Šeiniaus romano „Kuprelis“ kūrinių palyginimas.

Moralinis nuosmukis – nesėkmių, giminės nikimo priežastis.

Statiški antikos viduramžių ir tautosakos veikėjai. Kalbėjimas apie statiškus viduramžių ir tautosakos veikėjus.

Moterų paveikslai J. Vaičiūnaitės eilėraščių cikle „Keturi portretai“.

Kalbėjimas apie klaidas, jų suvokimą ir atpirkimo galimybes. Klaidos, jų suvokimas ir atpirkimo galimybės.

Dantės „Dieviškosios komedijos“ sąsajos su antika.

V. Goldingo romano „Musių valdovas“ ir I. Mero romano „Lygiosios trunka akimirką“ palyginimas.

Servanteso Don Kichoto ir Sančo Panso palyginimas.

Valstybės kūrimo keliai: kalaviju ar pasitikėjimu?

Pasirinktų kūrėjų/menininkų/rašytojų biografijos, veiklos ir kūrybos pristatymas.

Lietuva mokosi gyventi laisvėje. Tai sunku, tai vargina, bet kitaip išviso nieko nebūtų.

Kaip literatūra brandina asmenybę?

Herojų paveikslai graikų mitologijoje. Kalbėjimas apie herojų paveikslus graikų mitologijoje.

Valdovo ir tautos santykiai. Kalbėjimas apie valdovo ir tautos santykius.

Justinas Marcinkevičius – žmogus ir istorija dramoje „Mažvydas“.

Meilės samprata literatūroje. Kalbėjimas apie meilės sampratą.

Kodėl verta skaityti knygas? Ką gero šie kūriniai gali duoti šiuolaikiniam skaitytojui?

„Ar verta gyventi negarbingai?“. Remiantis Alberas Kamiu „Sizifo mitas“ ir Sofoklio „Antigonė“ kūriniais.

I. Meras „Lygiosios trunka akimirką“- tai romanas apie tariamą ir tikrąją stiprybę.

Meilės tema remiantis „Odisėjas“ ir „Eglė žalčių karalienė“. Kalbėjimas apie meilę.

Krikščioniškoji meilės samprata Jono Biliūno novelėse.

Riterių literatūros suvokimas ankščiau ir dabar. Kalbėjimas apie riterių supratimą ankščiau ir dabar.

Kokios Senojo Testamento tekstų idėjos ir vertybės pateikiamos grožinės lietuvių literatūros kūriniuose?

Tradicinės vertybės ir elgesio normos XX a. J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“.

Graikų mitų išminties perlai.

Nuskriausto žmogaus tema J. Biliūno apsakymuose „Lazda“ ir „Ubagas“.

Ar žmogus visada gali rinktis ir yra atsakingas už savo veiksmus?

Senojo ir Naujojo Testamentų vaizdiniai, herojai ir siužetai: jų interpretacija literatūroje.

Palyginkite Odisėją viliojusias deives ir nifmas (Kvilkę, Kalipsę, Nausikąją). Kuo jos skiriasi nuo Odisėjo žmonos Penelopės?

Viešo žodžio svarba ir galia. Kalbėjimas apie viešo žodžio svarbą ir galią.

Meilės gerumas lyginant Kazio Borutos „Baltaragio malūną“ ir Viljamo Šekspyro „Romeo ir Džuljetą“.

Krikščioniškoji meilės samprata Biblijoje ir literatūroje. Kalbėjimas apie krikščioniškos meilės sampratą Biblijoje ir literatūroje.

Asmens pasirinkimo laisvė I. Mero kūryboje. Kalbėjimas apie asmens pasirinkimo laisvę.

Valdovo paveikslo interpretacija. Kalbėjimas apie valdovo paveikslo interpretaciją. Valdovo paveikslas.

Valstybės kūrimas ir valdovo atsakomybė. Kalbėjimas apie valstybės kūrimą ir valdovo atsakomybę.

I. Mero „Lygiosios trunka akimirka“ knygos pristatymas. Kalbėjimas apie I. Mero „Lygiosios trunka akimirka“ knygos pristatymą.

Lietuvio vaizdavimas M. Mažvydo „Katekizmas“ prakalboje.

Justinas Marcinkevičius – biografijos, veiklos ir kūrybos pristatymas.

Juliaus ir Andriaus paveikslų palyginimas J. Grušo kūrinyje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Motiejus Valančius – lietuvybės puoselėtojas.

„Ne neapkesti, o mylėti aš gimiau“. Sofoklis „Antigonė“.

Kalbėjimas apie draugystę. E. Remarko „Trys draugai“

Kodėl svarbu dalintis savo gyvenimu su kitais?

Kas daro žmogų būti žmogumi? Kalbėjimas apie žmogiškumą.

Vaiko paveikslas literatūroje. Rementis A. Šlepiko knyga „Mano vardas – Marytė“.

Ar meilė yra vertybė antikos kūriniuose?

Gyvenimo išmintis ir etninės nuostatos: kūrėjo didybė ir žmogaus orumas.

Kalbėjimas apie senųjų raštų kalbas. Senųjų raštų kalba.

Vienišo žmogaus likimo vaizdavimas literatūroje.

B. Sruogos drama “Milžino paunksmė” – autentiškų įvykių kronika. Kuo savo likimu ir išgyvenimais Jogaila artimas 21a. žmogui?

Tradicijos ir modernumo sandūrą R. Granausko novelėse „Kai šlama ąžuolai“ ir „Liūdnosios upės“.

Kalbėjimas apie M. Vilučio ir A. A. Jonyno kūrinį „Paskutinės dienos Itakėje“. M. Vilutis ir A. A. Jonynas „Paskutinės dienos Itakėje“.

Krikščioniškoji meilės samprata antikos ir šiomis dienomis.

Kalbėjimas apie gyvenimo prasmę ir jos ieškojimą.

Meilė ir atsidavimas literatūroje. Kalbėjimas apie meilę ir atsidavimą literatūroje.

Žmogaus ir Tėvynes santykis remiantis Ričardo Gavelio knyga „Jaunojo žmogaus memuarai“.

Dvi seserys – du skirtingi pasauliai. Sofoklio ,,Antigonė“

Meilės ir šeimos vertybių samprata J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“?

Tėvų ir vaikų santykiai J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Apie kokias vertybes kalba M. de Servantesas „Don Kichotas“?

Kodėl vyksta visų kartų konfliktai? Kalbėjimas apie kartų konfliktus.

Homero epo „Odisėja” vertybės. Kalbėjimas apie Homero epo „Odisėja” vertybes.

Garbės suvokimas Homero „Iliadoje“. Kalbėjimas apie garbę.

Žmogaus gerumas Jono Biliūno kūriniuose „Ubagas“ ir „Lazda“.

Vaikų likimas karo meto literatūroje. Kalbėjimas apie vaikų likimą karo metu.

Moralinis principingumas Sofoklio ir Nijolės Sadūnaitės tekstuose.

Viduramžių Lietuva: istorinė situacija, raštija ir įžymūs žmonės. Kalbėjimas apie Viduramžių Lietuvą.

Didvyriškumo samprata skirtingų laikotarpių literatūroje (antika, viduramžiai, naujieji amžiai).

Kokios paauglių problemos nagrinėjamos literatūroje? Kalbėjimas apie paauglių problemas.

Kaip skaitomos knygos veikia mus ir mūsų gyvenimą?

Jaunatviško maksimalizmo privalumai ir trūkumai. Kalbėjimas apie jaunatvišką maksimalizmą.

Kalokagatijos idealo apraiškos įvairių epochų rašytojų kūriniuose.

Ar svarbu puoselėti savyje moralines vertybes? Kalbėjimas apie moralines vertybes.

Gėrio ir blogio vaizdiniai V. Goldingo romane “Musių valdovas”. Vertybių patikrinimas: gėrio ir blogio kova

Savarankiškai skaityto romano kūrybinis pristatymas. G. G. Markeso „Šimtas metų vienatvės“.

Svarbiausios pasakose atskleidžiamos vertybės remiantis „Egle žalčių karalienė“.

Dantės „Dieviškoji komedija“. Kodėl dieviškoji „Rojaus“ palaima įmanoma tik perėjus pragaro ir skaistyklos išbandymus?

Skirtas likimas ir sąmoningas pasirinkimas graikų mituose. Kalbėjimas apie likimą ir sąmoninką pasirinkimą graikų mituose.

Ar menas padeda žmogui gyventi? Kalbėjimas apie meno svarbą žmogaus gyvenimui.

Istoriškumas Ievos Simonaitytės romane „Aukštųjų Šimonių likimas“.

Tėvas J. Biliūno apsakyme “Lazda„. Kalbėjimas apie tėvą J. Biliūno apsakyme “Lazda„.

Lietuvių pasakose – amžinųjų vertybių klodai ir kodai.

Seneka. „Laiškai Lucilijui“. Laiškų pasakotojo paveikslas, vertybinės nuostatos.

Vyriškumo samprata antikos ir viduramžių literatūroje.

Maištas yra kilnus nusikaltimas, taurinantis žmonių moralę. Pagrįskite teiginį, remdamisi Antikos herojų pavyzdžiais.

Viešo žodžio svarba ir galia Horacijaus ir Senekos tekstuose.

Kritikai apie I. Mero kūrybą. Kalbėjimas I. Mero kūrybos kritiką.

Riterių literatūros vaizdiniai, siužetai klasikinėje ir šiuolaikinėje literatūroje.

Kančia taurina žmogų. Kalbėjimas apie žmogaus kančią.

Kalbėjimas apie romėnų dievybes. Romėnų dievybės.

Juozo Grušo „Herkus Mantas“. Pagrindinio veikėjo paveikslas.

Antikos kūrinių veikėjai, tapę simboliais. Tų simbolių raiška šiandienos gyvenime.

Autoriteto problema J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Kalbėjimas apie autoriteto problemą.

Kokias gyvenimo vertybes teigia Homero poema „Odisėja“? Kalbėjimas apie Homero „Odisėja“ gyvenimo vertybes.

Tėvų ir vaikų santykiai – J.Biliūnas „Ubagas“.

Kalbėjimas apie moterų paveikslus pasakose. Moterų paveikslas pasakose.

Skirtingų tautų mitai apie pasaulio susikūrimą.

Ką mum sako Kaino ir Abelio istorija? Kalbėjimas apie Kainą ir Abelį.

Kokios elgėsio normos teigiamos biblijoje?

Šiuolaikinio Prometėjo paveikslas. Kokias vertybes jis turėtų skelbti ir ginti?

Kalbėjimas apie V.Kudirkos gyvenimą, asmenybę ir kūrybą. Kudirkos gyvenimas, asmenybė ir kūryba.

Ar literatūra moko atleisti? Kalbėjimas apie atleidimą.

Meilės samprata Ž. Bedje „Romane apie Tristaną ir Izoldą“.

Kalbėjimas apie laisvės vertę. Laisvės vertė.

Senovės graikų idealai, išlikę šiais laikais.

Tomas Meloris „Pasakojimas apie karalių Artūrą“.

Senojo testamento herojai ir siužetai: pasakojimas apie kūrimą, Kainą ir Abelį, Abraomo auką ir bandymus.

Žmogus ir Tėvyne remiantis I. Simonaitytės knyga „Aukštųjų Šimonių likimas“.

Kalbėjimas apie holokaustą I. Mero kūryboje. Holokaustas I. Mero kūryboje.

I. Mero „Lygiosios trunka akimirka“ vertybės. Kalbėjimas apie I. Mero „Lygiosios trunka akimirka“ vertybes.

Kalbėjimas apie viešo žodžio svarbą ir galią. Horacijaus kalbos.

Kalbėjimas apie santykį su antiką: Vergilijaus paveikslas. Santykis su antika.

Kalbėjimas apie pareigos sampratą literatūroje. Pareigos samprata literatūroje.

Sofoklio „Antigonė“ dramos vertybės. Kalbėjimas apie Sofoklio dramos „Antigonė“ vertybes.

Žmonių likimas Antano Vienuolio romane „Viešnia iš šiaurės“.

Kalbėjimas apie pasakų veikėją – moterį. Pasakų veikėja – moteris.

Remarko romane „Vakarų fronte nieko naujo“ karo vaizdai.

A. Šlepikas „Mano vardas Marytė“. Žmogaus gyvenimas istorinių įvykių fone.

Įdomiausi Juliaus Sasnausko pamokslai.

Kalbėjimas apie Aukštaitiją ir jos pažintį. Kaip ją pažinti?

Biblija – Kainas ir Abelis kartu su Babelio bokštu.

Moterų paveikslai I.Simonaitytės romane „Aukštųjų Šimonių likimas“.

Ar lietuviai tikrai neturi kuo didžiuotis?

Kokias kliūtis siekiant tikslo tenka įveikti pasakų veikėjams?

Meilės tema M.Bulgakovo romane „Meistras ir Margarita“.

Į kuriuos klausimus, neduodančius ramybės tūkstančius metų žmonijai, atsako Biblijos tekstai?

Meilės samprata Antikos literatūroje ir XXI a.

Gėrio ir blogio akistata Biblijoje.

Laisvės vertė žmogaus ir tautos gyvenime.

Kario paveikslas graikų epuose.

Kalbėjimas apie moters dalią lietuvių literatūroje.

Kalbėjimas apie Senovės Graikijos literatūrą.

Jauno žmogaus problemos literatūroje.

Paprasta ar sudėtinga tęsti kilnius protėvių žygius? Remtis kunigaikščių laiškais.

Kalno pamokslo atgarsiai J.Biliūno novelėje „Lazda“.

Prometėjas – didvyris ar nusikaltėlis?

Kalbėjimas apie Bibliją – sūnų palaidūną.

Trojos karo dalyvis Odisėjas išradingas žmogus. Įrodykite šį teiginį.

Haimonas Sofoklio tragedijoje ,,Antigonė“. Haimonas – labiausiai šiuolaikiška asmenybė. Pagrįsti arba paneigti teiginį.

Pasaulio kūrimosi istorija Biblijoje.

Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“. Romanas – paauglių pasaulio atspindys. Pagrįsti arba paneigti nuomonę.

Kalbėjimas apie biblinius motyvus dailėje

Sofoklio dramos „Antigonė“ moterų charakteriai.

Ką šiuolaikiniam žmogui reiškia namai?

Kalbėjimas apie I. Simonaitytės romaną “Aukštųjų Šimonių likimas”

Kalbėjimas apie laiko atspindžius literatūroje.

Kalbėjimas apie Lietuvos regionus ir tarmes. Lietuvos regionai ir tarmės.

Lietuviškos raštijos pradžia. Kunigaikščių laiškai – pagarbos savo tautai ir tolerancijos kitoms kultūroms atspindys.

Valdovo Mindaugo paveikslas. Valdovo drama J. Marcinkevičiaus kūrinyje „Mindaugas”.

Bibliniai motyvai lietuvių literatūroje.

Dantės poemos „Dieviškoji Komedija“ lyriškumas ir dramatiškumas.

Dievų ir žmonių ryšys antikinėje literatūroje.

Tėvynės meilės tema antikos ir Viduramžių literatūroje.

Tėvų ir vaikų santykiai.

J. Grušas „Herkus Mantas“. Herkus Mantas – prūsų tautos vedlys. Pagrindinio veikėjo paveikslas. Asmenybės drama.

G. Orvelo „Gyvulių ūkis“ – politinė alegorija.

Kalbėjimas apie Justino Marcinkevičiaus asmenybę.

J. Grušas „Herkus Mantas“. Herkus Mantas. Pagrindinio veikėjo paveikslas.

Jaunimo gyvenimo principai J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“

Kalbėjimas apie šeimą antikinėje literatūroje.

Odisėjo paveikslas. Homeras „Odisėjas“.

Bibliniai atspindžiai B. Krivicko eilėraštyje „Dovydas“.

Kalbėjimas apie elgesį su kitais žmonėmis

Kalbėjimas apie Antigonės poelgio įvertinimą Antikos ir šių laikų žmogaus požiūriu.

Lietuvių poetų kūryba, virtusi liaudies dainomis.

Dviejų pasirinktų biblinių herojų paveikslų lyginimas

Jauno žmogaus paveikslas lietuvių liaudies dainose.

Riba tarp žmogaus ir žvėries V. Goldingo romane „Musių valdovas“. Nužmogėjimo tema romane.

Lietuvių liaudies dainos – tautos pasaulėjautos išraiška.

Kalbėjimas apie pagarbą didvyriams antikinėje literatūroje.

Meno ir tikrovės santykis literatūroje.

Kaip literatūroje atskleidžiamas asmens ir tėvynės ryšys?

Pasirinkto šiuolaikinio lietuvių rašytojo kūrinio problemų aktualumas. Rūta Šepetys „Tarp pilkų debesų“.

Kalbėjimas apie Kristijoną Donelaitį.

G. G. Markeso romano „Šimtas metų vienatvės“ problematika.

Senosios literatūros kūriniai išminties mokytojai.

Lietuvos valdovų portretai Gedimino, Vytauto laiškuose. B. Sruogos „Milžino paunksmėje“.

Kalbėjimas apie maišto temą kūriniuose.

Gimtoji kalba – svarbiausias tautos turtas.

Kurie pasakų veikėjai (teigiami ar neigiami) jums patrauklesni?

Kūrinio „Musių valdovas“ ekranizacija: panašumai ir skirtumai.

Siūlomas knygų dešimtukas bendraamžiui.

Šiuolaikinių populiarių dainų tekstai.

Lietuvių kalbininkų nuopelnai gimtąjai kalbai (kelių pasirinktų kalbininkų mokslinė veiklos pristatymas).

Pasirinkto lietuvių poeto eilėraščio/-ių interpretacija. H. Radausko eilėraščiai „Pasaka“ ir „Strėlė danguje“.

Epistolinio žanro įtaigumas grožinėje literatūroje.

Kalbėjimas apie romano ir novelės palyginimą.

Binkis. „100 pavasarių“. „Keturių vėjų manifesto“ turinys ir reikšmė. Maištas prieš tradiciją (eilėraščiai).

Šlepikas. „Mano vardas Marytė“. Žmogaus likimas istorinių įvykių fone.

Kalbos, telkiančios bendruomenę teisme. N. Sadūnaitės kalbos teisme 1975 metais ir S. Gedos „Žodis Lietuvai: kalba Persitvarkymo Sąjūdžio mitinge Vingio parke“ 1988 metais liepos 9 dieną palyginimas.

Laisvo žmogaus laikysenos. Sokrato kalbos teisme ir P. Karpavičiaus „Pamokslo, sakyto minint piliečius, paaukojusius gyvybę už laisvę ir tėvynę“ palyginimas.

K. Binkis – tarp tradicijos ir modernaus poetinio kalbėjimo.

Kalbėjimas apie keturvėjininkų teismą.

Tradicija ir modernas. „Keturių vėjų“ sąjūdžio maištas.

Maištas prieš tradiciją K. Ostrausko pjesėje „Jūratė ir Kastytis“.

Ką reiškia būti įsipareigojusiam tėvynei?

Kokia išminties vertė ir jos svarba žmogaus tobulėjimui?

Riterio paveikslo interpretacija V. Mačernio eilėraščiuose.

Riterio paveikslas pakitusiame pasaulyje.

Riterystės samprata Viduramžių kultūroje.

Riteriškumo tema viduramžių ir šių dienų literatūroje („Rolando giesmė“).

Didieji graikų dramaturgai: Aischilas, Sokratas ir Euripidas.

Dž. Bairono „Kainas“ – romantinė biblinės istorijos versija.

J. Biliūno „Lazda“ Krikščioniškoji meilės samprata.

Šeimos modelis Žemaitės kūryboje.

Ar sunku būti oriam?

Kalbėjimas apie graikų mitų vertybes.

J. Grušas „Meilė, džiazas ir velnias“. Luko paveikslas.

Veikėjų paveikslai J. Grušo tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Kokias vertybes diegia Šventasis Raštas?

Pasirinkto graikų mito analizė.

Motinos meilės svarba J. Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“.

Žmogaus likimas istorinių įvykių fone.

Kalbėjimas apie Džeromo D. Selindžerio biografiją.

Jonas Biliūnas. „Ubagas“. Bibliniai atspindžiai kūrinyje.

Dviejų pasirinktų biblinių herojų paveikslų lyginimas

Kalbėjimas apie J. Grušo „Meilė, džiazas ir velnias“. Luko ir Beatričės paveikslas.

Biblijos atspindžiai J. Biliūno novelėje „Lazda“. Istoriniai ir bibliniai kontekstai.

Džeromas D. Selindžeris „Rugiuose prie bedugnės“. Holdeno Kolfildo paveikslas (maištaujantis paauglys).

Laisvės vertė žmogaus ir tautos gyvenime.

Gėrio ir blogio vaizdiniai V. Goldingo romane “Musių valdovas”. Vertybių patikrinimas: gėrio ir blogio kova.

Danielius Kleinas – pirmosios lietuvių kalbos gramatikos autorius

Tėvų ir vaikų santykiai XX amžiaus literatūroje.

Kalbėjimas apie Džeromo D. Selindžerio kūrinį „Rūgiuose prie bedugnės“

Homero poemose vaizduojamų žmonių gyvenimas priklauso nuo dievų.

Homero poemų reikšmė.

Meilė gimtąjam kraštui Homero poemoje „Odisėja“.

Kelionė Itakėn ir jos prasmė Homero „Odisėjoje“ ir K. Kavafio eilėraštyje „Itakė“

J. Grušo dramos „Meilė, džiazas ir velnias“ vertybės.

Meilės galia lyginant Igno Šeiniaus „Kuprelį“ ir Kazio Borutos „Baltaragio malūną“.

Senojo testamento herojai ir siužetai: kalno pamokslas.

Kokios savybės padeda žmogui pasiekti savo tikslų literatūros kūriniuose?

H. Radauskas „Homero jaunystė“. Lyrinis subjektas – „kaukė“.

Antigonės ir Kreonto konflikto priežastys, pobūdis ir išminties samprata.

Kalbėjimas apie draugystės išbandymus. V. Goldingas „Musių valdovas“.

Riteris pakitusiame pasaulyje: Don Kichoto paveikslo reikšmės.

Žmogaus gyvenimo etapai. Remiantis L. S. Černiauskaitės knyga „Benedikto slenksčiai“.

Žydų tema lietuvių literatūroje.

Kokias vertybes teigia (gina) Homeras ir Sofoklis?

Ką reiškia būti laisvam? Remtis skaitytais graikų mitais apie Dedalą ir Ikarą, Narcizą, Prometėją, Sizifą ir kt.

Riteriai ir riteriškumas Viduramžių literatūroje.

Skriaudos tema lietuvių tautosakoje.

Kalbėjimas apie Sokratą ir jo kalbas teisme.

Biblija ir jos interpretacija šiuolaikinėje literatūroje.

Biblija, Bibliniai siužetai ir jos interpretacija šiuolaikinėje literatūroje. Bibliniai simboliai.

Kokios žmonių lygybės ir laisvės idėjos skelbiamos Biblijoje?

Istorija ir asmens pasirinkimo galimybės I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirką“.

I. Meras „Lygiosios trunka akimirką“. Gėrio ir blogio vaizdiniai kūrinyje.

Dž. D. Selindžeris „Rugiuose prie bedugnės“. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai.

Dž. D. Selindžeris. „Rugiuose prie bedugnės“. Holdenas ir Fibė. Ryšys tarp brolio ir sesers.

Kalbėjimas apie lietuvių mitologiją, pasaulio medį.

Lietuvių liaudies pasakos: prasmė ir aktualumas šiandien.

Graikų mitų interpretacijos lietuvių poetų kūryboje.

Kalbėjimas apie simbolines mitų sąvokas.

Graikų ir baltų mitinis pasaulis.

Prometėjo paveikslas graikų mitologijoje ir V. Mykolaičio-Putino eilėraščių cikle „Prometėjas“.

Mitų siužetai ir jų interpretacijos šiuolaikinėje poezijoje.

Graikų mitologijos apžvalga. Mitų vertybės.

Senovės graikų mitų perteikiamos universalios reikšmės ir idėjos.

Hado karalystė Antikos mitologijoje.

Kalbėjimas apie antikos teatrą ir dramaturgus.

„Pasitikėk žmonėmis ir jie neišduos tavęs, elkis su jais kilniai ir jie tavęs neapvils“. Remdamiesi V.Juknaitės kūriniu „Išsiduosi. Balsu“, patvirtinkite arba paneikite šį teiginį.

Moteris Antikos mituose ir literatūroje.

Kalbėjimas apie V. Juknaitės knygą „Išsiduosi. Balsu“.

Kalbėjimas apie žmogaus svajonių svarbą.

Meilės tema lietuvių literatūroje. I. Šeinius „Kuprelis“ ir I. Meras „Lygiosios trunka akimirką“.

Pragaras pagal Dantės Aligjerio kūrinį „Dieviškoji komedija“.

Pasaulio samprata antikos mitologijoje.

Satyriškas pasaulio vaizdavimas Dž. Orvelo romane „Gyvulių ūkis“.

Dž. Orvelo romano „Gyvulių ūkis“ aktualumas.

Dž. Orvelo „Gyvulių ūkio“ satyrinis alegoriškumas.

„Musių valdovas“ – Viljamo Goldingo filosofinė alegorija apie žmogaus širdies tamsą.

V. Goldingo romano „Musių valdovas“ veikėjai, jų charakterio kaita.

Pagarba didvyriams viešosiose laidojimo kalbose.

Just. Marcinkevičiaus asmenybė. „Kalba laidojant Sausio 13 dienos žuvusiuosius“ analizė.

Viduramžių pasaulis. Herojai ir idealai.

Pristatyti Dantę ir jo kūrybą.

Šeima, jos vertybės literatūroje.

Kalbėjimas apie Vydūną ir jo kūrybą.

Kalbėjimas apie Žemaitės fenomeną. „Marti“.

Kas kūrinyje „Antigonėje“ yra tragiškasis herojus? Kokias etines nuostatas teigia drama?

Kalbėjimas apie S. Daukantą ir jo istorinius veikalus.

Ką reiškia būti kitokiam. V. Juknaitė „Esė išsiduosi. Balsu“ ir I. Šeiniaus „Kuprelis“.

Kaip užauginti brandžią asmenybę?

Herojiškumo samprata lietuvių literatūroje.

Ar mylintis žmogus visada laimingas? Pasvarstykite apie tai remdamiesi Igno Šeiniaus romanu „Kuprelis“ ar kitu skaitytu kūriniu.

Žmogaus moralinio žlugimo kelias Oskaro Vaildo romane „Doriano Grėjaus portretas“.

Impresionizmo bruožai Igno Šeiniaus romane „Kuprelis“.

Kalbėjimas apie Vinco Krėvės biografiją ir apsakymą „Skerdžius“.

Kalbėjimas apie lietuvių kalbos mokslinio tyrimo pradžią, kalbos normintoją Joną Jablonskį.

Ar grožis yra vertybė? Igno Šeiniaus romanas „Kuprelis“ ir Oskaro Vaildo romanas „Doriano Grėjaus portretas“.

Kokias kliūtis siekiant tikslo tenka įveikti pasakų veikėjams?

Kalbėjimas apie žmogaus stiprybę Homero „Iliadoje“ ir B. Sruogos „Dievų miške“

Juodojo ir Baltojo metraštininko simboliškumas.

Kalbėjimas apie latvius. Baltų gentys ir jų kalbos (Istoriniai faktai ir kalbinės ypatybės).

Narcizo mito interpretacijos literatūroje ir mene. Narcisizmas dabartinėje vartotojiškoje visuomenėje.

Kokios savybės padeda žmogui pasiekti savo tikslų pasakose?

Kazys Binkis – tarp tradicijos ir modernaus poetinio kalbėjimo. Kūrybos pristatymas.

Homero poemos „Odisėja“ veikėjų paveikslai

Prometėjiškas maištas literatūroje

Prometėjas ir Antigonė – maištininkai ar ramybės drumstėjai?

Kodėl domimės Antikos mitais? Kuom jie įdomūs šių dienų žmogui?

Kalbėjimas apie Sofoklį – tragedijų rašytoją.

Metamorfozės prasmės lietuvių liaudies pasakoje „Eglė žalčių karalienė “ ir Homero herojiniame epe „Odisėja“

Venno diagramos taikymas gretinant Homero, Vergilijaus, J. Radvano bei k. Donelaičio epus.

Vilkės ir vilko įvaizdžių (ne)buvimas herojiniuose Homero, Vergilijaus ir J. Radvano epuose.

Herojų: Achilo, Enėjo, Radvilo Rudojo skydai kaip Pasaulio medžio įvaizdžiai.

Homero, Vergilijaus ir J. Radvano herojinių epų didvyriai: Achilas, Enėjas, Radvila Rudasis ir dievų (likimo) reikšmė.

Hegzametro prasmės Homero bei Vergilijaus herojiniuose epuose bei lietuviškuose tekstuose: Jono Radvano „Radviliadoje bei K. Donelaičio poemoje „Metai“.

Pasitikėjimo tema graikų mite apie Narcizą ir meniniame filme „Pano labirintas“.

Stebuklinga meilės galia graikų mite apie Orfėją ir Euridikę bei romėnų rašytojo Ovidijaus poeimos „Metamorfozės“ fragmente apie Pigmalioną.

Meilės tema lietuvių ir graikų mitologijoje.

Pasiaukojimo ir savanaudiškumo temos graikų mituose.

Maištininko tema graikų mitologijoje: Prometėjo bei Dedalo ir Ikaro mitai.

Tėvų ir vaikų konfliktas graikų mitologijoje: Dzeusas ir Kronas bei Dedalas ir Ikaras.

Saikingumo tema graikų mitologijoje: Narcizo bei Dedalo ir Ikaro mitai.

Antikos atspindžiai modernistų kūryboje: Narcizas ir Sizifas H. Radausko bei A. Kamiu kūriniuose.

Ikaro įvaizdžio reikšmės graikų mitologijoje ir M. Martinaičio eilėraštyje „Ikaras ir artojoje“.

Žmogiškumo tema graikų mite apie Prometėją ir meniniame filme „Pano labirintas“.

Pasiaukojimo tema graikų mitologijoje ir šiuolaikinėje kinematografijoje.

Meno galia graikų mitologijoje ir romėnų literatūroje.

Chaoso suvaldymas graikų mituose apie Prometėją ir Teisėją bei meniniame filme „Pano labirintas“.

Nepaklusnumo tema graikų mitologijoje ir šiuolaikinėje kinematografijoje.

Metamorfozės prasmė lietuvių ir graikų mitologijoje: „Eglė žalčių karalienė“ ir „Narcizas“.

Pražūtinga meilės galia graikų mituose.

Grožio tema graikų mite apie Narcizą ir H. Radausko eilėraštyje„Narcizas“.

Priežasties ir pasekmės dėsnis graikų mitologijoje.

Meno ir menininko įvaizdžių prasmės graikų mitologijoje.

Tėvynes ilgesys graikų ir lietuvių mitologijoje.

Homero epai atgimsta lietuvių poezijoje.

Ko graikų mitai moko šiuolaikinį žmogų?

Meilės tema I. Mero romane „Lygiosios trunka akimirka“

Pagoniškojo ir krikščioniškojo pasaulio susidūrimas V. Krėves ir B. Sruogos kūriniuose.

Pristatykite bent 2 kūrinius ir juos palyginkite (Iš privalomo knygų sąrašo).

Remdamiesi 2–3 kūriniais aptarkite, kokios kartų problemos atskleidžiamos paauglių literatūroje. – 2 variantas

Planuojama sukurti dešimt valstybės šimtmečiui skirtų dokumentinių filmų. Pasvarstykite, apie ką ir kodėl turėtų būti šie filmai. – 2 variantas

2014 m. išleistame vardų žodynėlyje pateikiama daugiau kaip 3 tūkstančiai lietuviškų vardų. Argumentuotai paaiškinkite senųjų lietuviškų vardų kilmę. – 2 variantas

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais išsakykite savo nuomonę, koks menas reikalingas šiuolaikiniam jaunimui ir kaip jis gali prisidėti prie jauno žmogaus asmenybės formavimosi.

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste.

„Kad galėtume suvokti, kas yra Lietuva, būtinai turime keliauti, susipažinti. Ir ne tik su kraštovaizdžiu, bet ir su žmonėmis“, – sako atlikėjas Jurgis Didžiulis. Remdamiesi pavyzdžiais papasakokite apie galimybes šiuolaikiškai susipažinti su Lietuva, jos kultūra.

Remdamiesi 2–3 rašytojų interviu aptarkite, kas rašytojus skatina kurti.

„Kas tautai gali būti brangesnis už jos prigimtą kalbą? Tai kiekvienos tautos stipriausia pilis, jokių priešų neįveikiama, kol turi tikrus apgynėjus“, – teigė rašytoja Gabrielė Petkevičaitė-Bitė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kas turėtų saugoti ir ginti kalbą.

Menas, pasak rašytojo Albero Kamiu, irgi yra maišto forma. Išsakykite savo požiūrį į šį teiginį remdamiesi bent dviejų skirtingų meno sričių (pvz., literatūros, muzikos, kino, teatro, gatvės meno ir pan.) pavyzdžiais.

Remdamiesi matytais spektakliais, išsakykite savo nuomonę, ar reikia socialiai atsakingo teatro, kuris kalbėtų apie tai, kas vyksta aplink mus, ir reaguotų į visuomenės problemas.

Patyrinėkite gatvės meną savo aplinkoje ir argumentuotai aptarkite, į kokius pozityvius reiškinius jis kviečia atkreipti dėmesį

„Kad galėtume suvokti, kas yra Lietuva, būtinai turime keliauti, susipažinti. Ir ne tik su kraštovaizdžiu, bet ir su žmonėmis“, – sako atlikėjas Jurgis Didžiulis. Remdamiesi pavyzdžiais papasakokite apie galimybes šiuolaikiškai susipažinti su Lietuva, jos kultūra.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais pristatykite ir aptarkite jums patikusias 2–3 meno eksponavimo neįprastose erdvėse idėjas.

Festivalis „Nepatogus kinas“ kelia apie kasdienę tikrovę susimąstyti verčiančius klausimus. Remdamiesi matytais dokumentiniais filmais išryškinkite aktualiausias juose keliamas problemas ir aptarkite, kodėl jos svarstomos.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais išsakykite savo nuomonę, koks menas reikalingas šiuolaikiniam jaunimui ir kaip jis gali prisidėti prie jauno žmogaus asmenybės formavimosi.

„Kad ir ką mes vienas kitam sakytume, atrodo, Gutenbergo epocha eina į pabaigą“, – teigia rašytojas Kornelijus Platelis. Argumentuotai pagrįskite arba paneikite šią mintį.

Pasidomėkite ir papasakokite, kaip jūsų artimiausioje aplinkoje įprasmintas žymių žmonių ir jų nuveiktų darbų atminimas.

Planuojama sukurti dešimt valstybės šimtmečiui skirtų dokumentinių filmų. Pasvarstykite, apie ką ir kodėl turėtų būti šie filmai.

„Kai kasdieniai žodžiai nebepadeda, talkon ateina poezija. Ir pasako beveik visa, kas svarbiausia“, – rašo latvių poetas Knutas Skujeniekas. Pagrįskite šią mintį remdamiesi jums patinkančios poezijos pavyzdžiais.

Ar populiarioji literatūra – gera literatūra?

Japonijos vaikų rašytojas Shigeo Vatanabė rašė: „Jei kiekvienas vaikas turėtų bent po vieną knygą, pasaulyje nesutarimų būtų daug mažiau.“ Išsakykite savo nuomonę, kurios trys knygos geriausiai tiktų šiai minčiai pagrįsti.

Istorinių asmenybių vaizdavimas lietuvių literatūroje.

Remdamiesi 2–3 kūriniais aptarkite, kokios kartų problemos atskleidžiamos paauglių literatūroje.

Rašytojas Vytautas V. Landsbergis sako, kad „vaikams kažkodėl nebeįdomus Karlsonas ar Mažasis princas“, todėl vaikų rašytojui „reikia bandyti atpažinti televizijos ir kompiuterių sujauktą dabartinių vaikų sąmonę“. Pagrįskite arba paneikite šią nuostatą.

Remdamiesi 2–3 skaitytomis biografinėmis knygomis išsakykite savo nuomonę, kada įdomu skaityti kūrinius apie rašytojus.

Remdamiesi konkrečiais kūriniais atskleiskite, kurie komiški lietuvių literatūros personažai, jūsų manymu, geriausiai išreiškia žmogaus ydas.

Remdamiesi 2–3 rašytojų interviu aptarkite, kas rašytojus skatina kurti.

Rašytoja Eglė Nachajienė teigia, kad „į vaikų knygas vis dažniau persikelia mūsų visuomenės bėdos. Vaikai viliojami temomis, kurios anksčiau būtų vadintos suaugusiųjų.“ Pagrįskite arba paneikite šį požiūrį argumentuodami skaitytais kūriniais.

Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais aptarkite, kokie funkciniai stiliai vyrauja socialiniuose tinkluose. Išsakykite savo nuomonę apie jums patrauklias ir nepatrauklias komunikavimo formas.

„Nėra tokios menkos tautos, tokio niekingo žemės užkampio, kur nebūtų vartojama sava kalba“, – prieš 400 metų teigė lietuvių šviesuolis Mikalojus Daukša. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį, kodėl svarbu išsaugoti gimtąją kalbą pasaulio kalbų kontekste.

2014 m. išleistame vardų žodynėlyje pateikiama daugiau kaip 3 tūkstančiai lietuviškų vardų. Argumentuotai paaiškinkite senųjų lietuviškų vardų kilmę.

Keliaudami per Lietuvą pastebime, kad kai kurie vietovardžiai kartojasi skirtinguose regionuose. Argumentuotai paaiškinkite, kokia populiariausių vietovardžių ir gatvių pavadinimų kilmė.

Remdamiesi grožinių kūrinių pavyzdžiais atskleiskite, kaip jų žodynas susijęs su rašytojų gyvenamuoju laikotarpiu.

„Dauguma kalbos vartotojų stengiasi ją (pa)prastinti, trumpinti, daryti patogesnę ir, deja, kartu primityvinti – bendrauti kuo mažesnėmis sąnaudomis“, – rašo publicistas Konradas Virgiejus. Argumentuotai išsakykite savo požiūrį į kalbos skurdinimo problemą

Argumentuodami filmų pavyzdžiais aptarkite, kokių kalbos klaidų dažniausiai pasitaiko verčiant tekstus iš kitų kalbų į lietuvių kalbą.

Vasario 21 dieną Jungtinės Tautos yra paskelbusios Tarptautine gimtosios kalbos diena. Sukurkite ir pristatykite šiai dienai įprasminti skirtų renginių programą jūsų mokykloje ar mieste, pagrįskite jų aktualumą.

Sinonimai atlieka svarbų vaidmenį kalboje. Jie padeda išvengti nuobodaus tų pačių žodžių kartojimo. Remdamiesi konkrečiais tekstų pavyzdžiais atskleiskite sinonimų vartojimo galimybes.

Nacionalinis diktantas – tradicinis renginys, padedantis puoselėti lietuvių kalbą. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, papasakokite, kokie renginiai, skatinantys puoselėti gimtąją kalbą, vyksta jūsų mokykloje, rajone ar mieste.

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyno“ autoriai tikisi, kad juo naudosis žmonės, kurie nori kalbėti taisyklingai, turtingai. Argumentuotai aptarkite, ar žodynai padeda mokytis ne tik svetimų kalbų, bet ir gimtosios kalbos.

Vaikštant po miestus ar miestelius į akis dažnai krinta nelietuviški pavadinimai vitrinose ir iškabose. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, išsakykite savo požiūrį į nelietuviškų pavadinimų vartojimą mūsų aplinkoje.

Europos kalbų diena minima kaip kultūrų įvairovės diena, ja skatinama mokytis kalbų. Argumentuotai pasvarstykite, kiek ir kodėl šiandienos žmogui reikėtų mokėti kalbų

Mokslininkai spėja, kad XXI amžiaus pabaigoje iš 7 tūkstančių šiandien pasaulyje egzistuojančių kalbų ir dialektų liks mažiau negu pusė. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, pasamprotaukite, kodėl vienos kalbos yra populiarios, tampa netgi tarptautinio bendravimo kalbomis, o kitoms kyla grėsmė išnykti.

Minėdama Tarptautinio raštingumo dieną UNESCO komisija atkreipia dėmesį, kad ir naujausios technologijos padeda didinti gyventojų raštingumo lygį. Argumentuotai pritarkite šiai minčiai arba ją paneikite.

Lietuvių kalbą nuolat papildo nauji žodžiai. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite naujažodžių kilmę, sandarą ir pasvarstykite, kodėl ne visi jie prigyja.

„Pagal drabužį sutinka, pagal protą palydi“, – sako liaudies išmintis. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, patvirtinkite arba paneikite mintį, kad žmogaus įvaizdį gali kurti ir jo kalba.

Išeivė iš Lietuvos Sandra Bernotaitė kalbą apibūdino kaip subtilią, šventą erdvę, kurią privalu saugoti. Remdamiesi konkrečiais pavyzdžiais, aptarkite visuomenės požiūrį į gimtosios kalbos saugojimą.