„Joks menas nesuteikia tiek informacijos apie žmogų kaip literatūra“ (V. Juknaitė). Pagriskite arba paneikite šią mintį, remdamiesi literatūros ir vaizduojamojo meno pavyzdziais.
Kiekvienas individas privalėtų bent vieną poetą pažinti nuo pirmo iki paskutinio lapo: jei ne kaip vadovą po pasaulį, tai kaip kalbos matą“ (Josifas Brodskis). Kurį poetą jūs norėtumėte pažinti nuo pirmo iki paskutinio lapo? Kodėl? Pagrįskite savo mintis konkrečiais pavyzdžiais.
Gyvenimo prasmė atrandama įvairiose situacijose. Remdamiesi pavyzdžiais iš literatūros, papasakokite, kur rašytojai dažniausiai atranda gyvenimo prasmę.
Dažnai atrodo, kad šiuolaikinę literatūrą skaityti sudėtingiau negu senuosius klasikus, sakoma, kad jai reikia ypatingo pasirengimo. Pritarkite arba paneikite šį požiūrį, pateikite pavyzdžių.
1930 m. buvo atlikta moksleivių apklausa. Į klausimą („Į kokį mirusįjį ar dar gyvenantį asmenį norėtum būti panašus ir kodėl?“) dauguma jaunimo atsakė taip: pirmą vietą skyrė Vytautui Didžiajam, paskui J.Basanavičiui, V. Kudirkai, Vaižgantui… Kaip Jums atrodo, kas nulėmė tokius mokinių atsakymus? / O kaip į šį klausimą atsakytų šių dienų moksleiviai? Kodėl?
Praeities autoriai kalba apie amžinus dalykus – žmogaus pašaukimą šioje žemėje, jo buvimo prasmę. Pagrįskite šį teiginį remdamiesi senosios literatūros pavyzdžiais.
Moterų sukurta literatūra atskleidžia tą patį žmogaus gyvenimą, bet atskleidžia kitaip, atkreipia dėmesį į tai, kas vyrų apeinama, nepastebima – t.y. moterų paveikslai.
„Teksto gelmėje visada slypi gyvenimo realybė, o galutinis interpretacijos tikslas – atrasti kūrinyje save, apmąstyti savo buvimo prasmę. Jei kūrinyje neradai savo buvimo tiesos – arba tu to kūrinio nesuvokei, arba tai ne kūrinys,“ – teigia literatūrologas R.Tamošaitis. Kurie kūriniai (kuris kūrinys) jums atvėrė buvimo tiesą, kaip padėjo suvokti save ir savo egzistencijos prasmę?
Literatūrologas Juozas Stonys teigia: „Kai literatūrai ima rūpėti žmogaus vidaus pasaulio savitumas, ji negali moralizuodama skirstyti veikėjų vien į gerus ar blogus, negali pasaulyje matyti vien šviesių ir tamsių spalvų derinius“. Pagrįskite šį teiginį, remdamiesi lietuvių literatūra