Trumpas aprašymas:
Sąžinės jausmą neabejotinai turi kiekvienas žmogus. Remiantis lietuvių rašytojų kūryba, svarbu paminėti, jog sąžinė, atgaila, kurios išsivysto iš įvairiausių nutikimų, poelgių bei įvykių, iš tiesų yra didžiausia žmogaus teisėja. Individą nuolatos lydi aibė skausmingų išgyvenimų, pasirinkimų galimybių, kurios kartais vadovaujasi sąžinės jausmo balsu. Sąžinė – svarbi žmogaus moralinio veido dalis, kurioje integruojama visa dorovinė veikla. Taigi, sąžinė, galinti priversti žmogų gailėtis, suteikia tuo pačiu ir ramybės, laisvės jausmą.
Ilgas aprašymas:
Žodis sąžinė – tai kasdien girdimas ir labai visiems familiarus žodis. Tai reiškia, kad sąžinės objekto samprata asmenims taip pat turėtų būti labai gerai pažįstama ir suvokiama. Sąžinė neretai suvokiama kaip dorybės sargybinis arba kaip vienintelis turtas, kuris yra svarbiausias žmogui. Taip pat sąžinei ir jos objektui suvokti galima pritaikyti moralę, sąžiningumą su savimi pačiu bei kitais. Na, o dar kai kuriais atvejais kalbėdami apie sąžinę galime sakyti, kad būtent sąžinės negalima daugiau niekaip kitaip identifikuoti, kaip kad teisėja. Tačiau nors sąžinė atrodo ypač reikšminga žmogaus gyvenime, ar vis tik galime sakyti, kad sąžinė yra didžiausia teisėja? Šis klausimas nors ir gana keblus bei sudėtingas, į sąžinės, kaip didžiausios teisėjos suvokimą bei analizavimą kreipiama daug dėmesio šiame kalbėjimo pavyzdyje. Jame yra atsakoma į kylantį klausimą – ar didžiausia žmogaus teisėja yra sąžinė. Į klausimą atsakant, remiamasi įvairiais literatūriniais pavyzdžiais bei juose detaliai aprašomomis gyvenimiškomis situacijomis, kuriose sąžinė pasirodo pačiais įvairiausiais momentais ir pačiais įvairiausiais pavidalais, kuriuos galima matyti ne tik literatūriniuose kūriniuose, bet ir savo pačių gyvenimuose.
Daugiau informacijos...