Septintajame dešimtmetyje jaunoji karta nenorėjo paklusti senesnių kartų vertybėms ir pradėjo ieškoti naujos tapatybės, naujo gyvenimo būdo. Jaunosios kartos elgesys ir santykiai su savo tėvais ir bendraamžiais pradėjo smarkiai keistis. Jaunoji karta pradėjo elgtis kitaip, ieškoti kitokių gyvenimo modelių, kitaip žiūrėjo į pasaulį nei jų tėvai. Būtent tai atskleidžiama J.Grušo dramoje „Meilė, džiazas ir velnias“. Autorius ne tik vaizduoja septinto dešimtmečio sovietinės Lietuvos maištaujančių jaunuolių kasdienybę, bet ir kuria sudėtingus bei idėjiškus jaunuolių paveikslus. J.Grušas vaizduoja jaunų žmonių skirtingas asmenybes ir kaip jos yra paveiktos naujo mąstymo, naujos gyvenimo prasmės ieškojimo esant senosios kartos nykstančių vertybių ir normų apsuptyje. Šiame darbe yra analizuojami dviejų veikėjų – Juliaus ir Andriaus – paveikslai. Analizuojami veikėjų charakteriai ir elgesys, norint išsiaiškinti veikėjų panašumus ir skirtumus.
Andriaus ir Juliaus paveikslai tragikomedijoje „Meilė, džiazas ir velnias“.
Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą, skaidres ir galimus egzaminavimo klausimus.
Spauskite „Atsisiųsti kalbėjimą“ ir pasirinkite norimus priedus. Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo į Jūsų mokyklą, jei Jūsų mokykla jau užimta, parašykite mums el. paštu KalbejimoTemos@gmail.com, suderinsime terminą naujo kalbėjimo parašymui.
„Ačiū, kalbėjimą gavau, su keliais pasikoregavimais pagal save likau patenkinta.“
„ačiū, kalbėjimą gavau, esu patenkintas“
