Kaip vaizduojamas žmogus lietuvių literatūroje?

Trumpas aprašymas:

Žmogus – ko gero pati svarbiausia gyvybės forma. Ir nors ši sąvoka yra abstrakti, žmogus nedalomas, žmogus – tai svarbi individualybė, kuri neretai vaizduojama ir lietuvių literatūroje. Tad kalboje, remiantis žymiais lietuvių literatūros kūriniais, pasakojama, koks žmogus vaizduojamas joje ir kuo tai naudinga bei ypatinga.

Ilgas aprašymas:

Žmogus teoriškai – tai pati svarbiausia gyvybės forma, kuri pasižymi visais įmanomais pranašumais prieš kitas gyvybės rūšis. Žmogus – tai mąstantis, jaučiantis, veikiantis individas, kurio nebūtų įmanoma pakeisti nieku kitu. Taigi iš tokio apibūdinimo darosi akivaizdu, jog žmogus nėra tiesiog žmogus. Žmogaus sampratos negalima taikyti, kaip daiktui arba tiesiog gyvam organizmui. Žmogus yra kur kas daugiau. Žmogus gali būti doras, malonus, paslaugus, nagingas, pareigingas, mylintis, atviras, nuoširdus ir kt. Žmogus gali būti visoks. Todėl žmogui apibūdinimų gali būti taikoma pačių įvairiausių. Taigi apžvelgti žmogaus sampratą ir apskritai jo suvokimą šiame pasaulyje, gali padėti ne kas kita, kaip lietuvių literatūros kūriniai. Lietuvių literatūroje dažnai yra vaizduojami patys įvairiausi žmonės. Vieni jų – laimingi, kiti liūdni. Tačiau kiekvienas jų – gyvena, jaučia ir kuria savo kelią. Tai leidžia suvokti žmogų kaip asmenybė. Taigi kaip yra vaizduojamas žmogus luetuvių literatūroje bei kas pabrėžia jo unikalumą bei reikšmingumą šiame pasaulyje, argumentuotai aptariama šiame kalbėjimo pavyzdyje.

Kartu su kalbėjimu galėsite įsigyti šiuos priedus:

• išplėstinį planą;
• skaidres;
• galimus egzaminavimo klausimus.

Spauskite „Atsisiųsti“ ir pasirinkite norimus priedus.

Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo į Jūsų mokyklą. Jeigu Jūsų mokykla jau yra užimta, parašykite mums el. paštu KalbejimoTemos@gmail.com, suderinsime terminą per kurį parašysime naują kalbėjimą.