Katastrofizmo literatūros žmogus. Žmogus prioritetai ribinėse situacijose. Žmogaus prioritetai kalbėjimas.
Trumpas aprašymas:
Katastrofų laikotarpio žmogaus prioritetai asocijuojasi su ilgesiu, meile tėvynei, pasiaukojimu, prisiminimais, vidine stiprybe, mokėjimu į nepakeliamas situacijas pažvelgti kitu kampu, su ironija, gamta, kūryba. Svarbu sunkiaisiais gyvenimo momentais rasti išeitį, turėti atspirties tašką, kuris padės rasti savyje reikiamos stiprybės. Taigi, katastrofų laikotarpio žmogui buvo būtina į gyvenimą žiūrėti ne vien su liūdesiu, o turėti ir didelį supratimą, kad privalu šypsotis, nes gyvenimas suteikia ir šansą būti laimingiems.
Ilgas aprašymas:
Katastrofų laikotarpis – tai pastarųjų amžių laikotarpis, kada pasaulyje vyravo įvairiausios negandos – karai, okupacijos, tremtys ir kt. istoriniai įvykiai, paveikę didžiąją dalį pasaulio. Katastrofų laikotarpio metu buvo išbandoma beveik kiekvieno žmogaus vidinė stiprybė ir esminis pasaulio suvokimas. Vieniems žmonėms gyvenimas katastrofų laikotarpiu buvo ypač sudėtingas – žmogus išgyvendavo ir neretai patirdamas katastrofiškus įvykius palūždavo. Kiti žmonės katastrofų laikotarpyje išlaikydavo savo stojiškumą ir neprarasdavo savo budrumo, kad ir kaip būtų stengiamasi žmogų tuo metu palaužti. Žmogaus laikysena priklausė nuo kiekvieno žmogaus inidvidualių prioritetų, atsineštų iš anksčiau arba suformuotų jau katastrofų laikotarpiu. Juk, akivaizdu, kad tik paties žmogaus asmeninis prioritetų suvokimas, jų paisymas bei propagavimas gali lemti tolimesnį žmogaus gyvenimą ir likimą. Todėl kyla klausimas – kokius prioritetus žmonės turėjo katastrofų laikotarpiu? Kas lėmė individualias patirtis bei laikysenas, kai katastrofų laikotarpis veikė ir visais įmanomais būdais bandė žmogaus stiprybę? Apie visa tai kalbama šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais kūriniais, kuriuose aptariamos katastrofų laikotarpyje gyvenusių žmonių patirtys bei atvejai.
Daugiau informacijos...