Kito gyvybė yra šventa. Atimti ją – tai pasmerkti save sąžinės teismui.

Žmogaus didžiausia dovana yra gyvybė. Būtent ją žmogus įgauna vos gimdamas ir turi su savimi visą gyvenimą. Tik dėl gyvybės duotybės žmogus būna šiame pasaulyje, deda savo pirmuosius žingsnius į pasaulį tam, kad po savęs galėtų palikti šiokį tokį pėdsaką. Todėl dėl to žmogaus gyvybė yra labai svarbi. Ją galima vadinti net ir šventa. Tačiau gyvenimui esant pakankamai nenuspėjamam, žmogaus gyvybei neretai iškyla pavojus. Kai kurių žmonių gyvybės yra atimamos kitų žmonių ir tai tampa ypač didele nuodėme. Todėl paprastai padarius tokį nusikaltimą žmogus pasmerkia save sąžinės teismui. Taigi šiame dvyliktos klasės kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais lietuvių literatūros kūriniais, yra išsamiai nagrinėjama ši pasmerkimo savęs sąžinės teismui mintis. Todėl kalbėjimo pavyzdyje išskiriama, ar, vis tik, žmonės po gyvybės atėmimo pasmerkia save sąžinės teismui, ar, vis dėlto, pasitaiko išimčių. Toks minties aptarimas leidžia įsigilinti į žmogaus psichologiją ir suvokimą, ko gyvybė yra verta ir ką reiškia ją atimti.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!