Čia kalbama apie tai, kaip praradimai skaudžiai veikia kiekvieną žmogų, tačiau tai buvo daug ryškiau pastebima katastrofų laikotarpiu, kai žmonės kasdien kentėjo, pamažu prarasdami artimuosius, mylimuosius, tikėjimą ir viltį. Rašytojai, kaip visuomenės jautrumo kempinės, rinko medžiagą ir jausmus tiek iš aplinkos, tiek iš asmeninės patirties. Sukrečiantys išgyvenimai neišvengiamai tapo vienu iš įkvėpimo šaltinių, būdų, kaip paguosti ar tiesiog apraminti žmoniją, pasipriešinti karo beprasmybei, sutelkti žmones ne kariauti, o mylėti ir vertinti tai, kas iš tikrųjų svarbu, dėl ko verta gyventi, o ne mirti. Remiamasi dviejais lietuvių ir vienu vakarų pasaulio literatūros autorių kūriniais bei biografijomis.
Prie kiekvieno kalbėjimo galėsite įsigyti išplėstinį planą, skaidres ir galimus egzaminavimo klausimus.
Spauskite „Atsisiųsti kalbėjimą“ ir pasirinkite norimus priedus. Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo į Jūsų mokyklą, jei Jūsų mokykla jau užimta, parašykite mums el. paštu KalbejimoTemos@gmail.com, suderinsime terminą per kurį parašysime naują kalbėjimą 🙂
„Ačiū, kalbėjimą gavau, su keliais pasikoregavimais pagal save likau patenkinta.“
„ačiū, kalbėjimą gavau, esu patenkintas“
