Trumpas aprašymas:
Žmogaus ir tautos santykis buvo vis kitoks skirtingose epochose: viduramžiais svarbiausias buvo valdovas, o tuo tarpu nuo XIXa. iškilo tokie svarbūs aspektai kaip kalba, religija, tradicijos ir bendra istorija. XXa. žmogaus ir tautos santykis vėlgi buvo kitoks, o jo kraštutiniai atvejai prisidėjo prie pasaulinių karų kurstymo ir karo žiaurumų. Žmogaus ir tautos santykis nuolat keičiasi, o tai puikiai atskleidžia literatūra.
Ilgas aprašymas:
Žmogus – tai nuo tėvynės neatsiejamas individas. Taip yra todėl, kad būtent ten, kur žmogus gimsta, ten yra jo tėvynė. Na, o toje tėvynėje gimdamas, žmogus savaime yra susaistomas su savąja tėvyne ir būtent tėvyne žmogui toji vieta išlieka amžinai. Žinoma, kad ir gimstama bei augama tėvynėje, tai dar nereiškia, kad žmogaus santykis su tėvyne visados būna idealus. Neretai šiam santykiui reikia nemažai įdirbio. Šis įdirbis santykiams tarp žmonių ir jų tėvynės svarbus būtent tada, kai atsiskiriama nuo tėvynės arba tėvynėje vyksta įvairiausi neramumai. Tada, galima sakyti, yra išbandomas tėvynės ir žmogaus santykis. Paprastai būtent žmogaus su tėvyne santykio temų nemažai yra lietuvių literatūros kūriniuose, kurie neretai būna parašyti remiantis asmenine patirtimi, istorinių įvykių akivaizdoje. Būtent todėl, šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais lietuvių literatūros kūriniais, juose pateiktomis išsamiomis situacijomis bei asmeninėmis žmonių patirtimis, argumentuotai pasakojama, koks lietuvių literatūriniuose kūriniuose atsiskleidžia žmogaus santykis su jo tėvyne, sykiu pabrėžiant, kuo šis santykis yra toks reikšmingas kiekvienam.
Kartu su kalbėjimu galėsite įsigyti šiuos priedus:
Spauskite „Atsisiųsti“ ir pasirinkite norimus priedus.
Patikrinkite ar nesiuntėm šio kalbėjimo į Jūsų mokyklą. Jeigu Jūsų mokykla jau yra užimta, parašykite mums el. paštu KalbejimoTemos@gmail.com, suderinsime terminą per kurį parašysime naują kalbėjimą.
„viskas sklandziai rekomenduoju“
„Žiauriai gerai, dėkui“
