Aprašymas:
Tėvynė – tautos pamatas, sujungiantis ir sutapatinantis kiekvieną asmenį, įrodantis bendrumo ir vienybės jausmą. Tėvynė turi būti gerbiama ir puoselėjama įvairiais būdais, padėsiančiais jai išlikti. Apie tėvynės patriotinius motyvus, pasiaukojimą, garbę daug rašoma lietuvių literatūroje. Lietuvos rašytojai skyrė be galo daug dėmesio, norėdami perteikti savo meilę tautai, tėvynei. Svarbu paminėti, jog esame vienintelė tauta, turinti savitą bei išskirtinę tėvynės istoriją. Mes, lietuviai, turėtume tuo didžiuotis. Kiekvienas žmogus gyvenime turi daugybė pareigų ir atsakomybių. Kiekvieno lietuvio širdyse vietos turėtų užtekti ir kovai už tėvynę. Kovoti už tėvynę, savo istoriją bei papročius verta vien dėl to, kad pirmiausia patys sau įrodytume, kokie vieningi, stiprūs ir nešališki vieni kitiems esame. Tėvynė yra visų mūsų, tautiečių, centras. Taigi, kad ir kokia tėvynė bebūtų, ji yra nepakartojama ir reikalaujanti iš mūsų geranoriškumo, doros. Įrodykime sau ir kitiems, kokie dėkingi esame praeičiai, kaip džiaugiamės, jog esame būtent ten, kur ir turime būti. Kovodami už tėvynę, kartu kovojame ir už savo įsitikinimus, šeimą, apskritai požiūrį į gyvenimą ir ateities kartą.
Daugiau informacijos...